2017 m. gruodžio 10 d., sekmadienis

Autizmas - pradinis tinklapio įrašas

Autizmas - tai ilgalaikis sutrikimas, kuriam būdingos socialinio bendravimo problemos, kalbos problemos ir pasikartojantis elgesys. (1) Taip pat dažnai lydi emociniai sutrikimai: apatija, agresija, baimės, per nelyg didelis streso lygis, empatijos stoka. Dažni ir lydintys fiziniai sutrikimai: virškinimo problemos, motorikos sutrikimai, sensorinis (pojūčių) nejautrumas arba per nelyg didelis jautrumas, kiti sutrikimai. Emocijų ir fiziniai sutrikimai gali ir nepasireikšti.
Apie autizmo spektro sutrikimus bus atskiras įrašas.

Autizmo spektro sutrikimai labai įvairūs ir gali svyruoti nuo lengvų formų, kai žmogus tiesiog turi keistumų, bet tai nesutrukdo jam mokytis, funkcionuoti visuomenėje. Labai sunkiais atvejais, autizmo spektro sutrikimų turintis asmuo užsidaro savo pasaulyje ir su aplinka beveik nekomunikuoja.

Sinapsė - jungtis tarp nervų lastelių. Per jas bendrauja neuronai.

Šis sutrikimas keičia sinapsių ir nervų lastelių jungtis bei struktūrą, kas savo ruožtu keičia informacijos apdorojimą smegenyse. Nepaisant to, vis dar nėra pilnai suprantama, kokiu būdu atsirandas šis fenomenas. (2) Priežasčių tokiems pokyčiams atsirasti yra labai daug. Dėl to studijos sakančios "mes nustatėme, kad autizmo priežastis yra ..." yra netikslios, nes įvardina vieną priežastį, bet tuo pačiu ir teisingos, nes suranda ir įvardina dar vieną galimą priežastį. Dar vieną iš daugelio. Kagangi autizmo sutrikimas toks daugialypis, siūlymų kaip jį "gydyti" taip pat yra labai daug. Būtent todėl tiek akademinė visuomenė, tiek autistiškų vaikų tėvai "pešasi" tarpusavyje, kokios šio sutrikimo priežastys ir kokie geriausi pagalbos būdai.  Atsakymas: nėra vieno teisingo atsakymo tinkančio visiems. 
Apie nervinių lastelių veikimą tiek smegenyse tiek kūne bus ne vienas įrašas. Manau, tai viena svarbiausių temų nagrinėjant autizmo spektro sutrikimus. Deja mūsų šalies specialistai turi labai nedaug žinių šioje srityje arba tos žinios pasenusios.

Neuronai - nervinės lastelės.

Iš esmės, autizmo spektro sutrikimus nulemia neteisingai besiformuojantys ir/ar bendraujantys neuronai, kurie įtakoja smegenų centrų darbą. Smegenys veikia ne tik atskirais smegenų centrais, kur tam tikros zonos atsakingos už tam tikras funkcijas, bet suformuoja smegenų bendravimo ratus (brain circles). Tai reiškia tam tikri centrai funkcionuoja bendraudami su kitais centrais.
Jei žinoti kiekvieno smegenų centro funkcijas, žinoti gretutines centro funkcijas, jei suprasti kaip veikia smegenų bendravimo ratai (brain circles), galima labai padidinti smegenų neuroplastiškumą. Apie smegenų centrų funkcijas šiame tinklaraštyje taip pat bus daug įrašų.

Neuroplastiškumas, kitaip vadinamas smegenų plastiškumu. Tyrimai susiję su plastiškumu parodė, kad daug smegenų aspektų gali būti pakeisti (arba yra "plastiški") net suaugusiam žmogui. (3)
Anksčiau buvo manoma, kad smegenys vystosi tam tikru periodu vaikystėje, o vėliau tarsi lieka statiškos. Deja, net ir šiandien kai kurie specialistai Lietuvoje sako "smegenų nepakeisi"... ir tai sakoma autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų tėvams. Tai ne tik klaidinga informacija, bet ir atima iš tėvų viltį, motyvaciją ieškoti pagalbos ir domėtis, kaip padėti savo vaikui.

Kita atskira tema, kurią būtina nagrinėti, yra organizmo veiklos poveikis autizmo bruožams. Įvairios ligos, sutrikimai gali lemti šių bruožų atsiradimą. Tai ir  imunitetas, autoimuninės ligos, neurodegeneraciniai (nervų nykimo) procesai, šių procesų priežastys, simptomai, genetiškai paveldimi sutrikimai, medžiagų apykaitos sutrikimai.

Esama ne vieno sindromo, ligos, kurie turi panašių į autizmą simptomų, dėl to diagnozė gali būti netiksli ir dėl to gali būti praleistos galimybės sveikti, arba standartiniai metodai skirti "tvarkytis su autizmu" gali būti neveiksmingi ar netgi pakenkti. Šiai temai taip pat bus skirtas ne vienas įrašas.

Autizmo spektro sutrikimai sukelia daug iššūkių vaikams, tėvams, pedagogams, specialistams. Šis tinklaraštis būtent apie šiuos sutrikimus, jų priežastis,  apie galimybes tvarkytis su priežastimis, iššūkiais, ugdymo būdais ir sunkumais.

Kopijuoti viešai paskelbtą tekstinę, vaizdinę, garsinę ir kitokio pobūdžio medžiagą pateiktą šiame tinklapyje galima tik pridedant nuorodą į tinklapį (blogą).


Šaltiniai:
(1) Moderators, mediators, and other predictors of risperidone response in children with autistic disorder and irritability.Arnold LE, Farmer C, Kraemer HC, Davies M, Witwer A, Chuang S, DiSilvestro R, McDougle CJ, McCracken J, Vitiello B, Aman MG, Scahill L, Posey DJ, Swiezy NBJ Child Adolesc Psychopharmacol. 2010 Apr; 20(2):83-93.(2) Rewiev Autism.Levy SE, Mandell DS, Schultz RT
Lancet. 2009 Nov 7; 374(9701):1627-38.
 (3) Rakic, P. (January 2002). "Neurogenesis in adult primate neocortex: an evaluation of the evidence". Nature Reviews Neuroscience3 (1): 65–71. 


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą