2017 m. gruodžio 10 d., sekmadienis

Komunikacija ir autizmo spektro sutrikimai.

Komunikacija – tai dviejų ar daugiau žmonių bendravimas, siekiant perduoti tam tikrą informaciją. Bendraujant naudojama verbalinė (žodinė) ir neverbalinė kalba (veido išraiškos, gestai, kūno kalba, intonacija).
 Komunikacija asmenims, turintiems autizmo spektro sutrikimų, dažnai yra sudėtingas ar nemalonus dalykas. To priežastys gali būti tiek fizinės, tiek psichologinės, tiek įgūdžių trūkumo.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl tėvai kreipiasi į specialistus su mažu vaiku – vaikas nekalba. Kalbos suvokimo ir kalbos išreiškimo (ekspresyviosios kalbos) centrai smegenyse yra skirtingi. Paprastai kalbos centrai yra dominuojančiame smegenų pusrutulyje (dešiniarankiams – kairysis smegenų pusrutulis).
Kalbos centrai smegenyse

 Pagrindinė smegenų vieta, kur vyksta kalbos suvokimas, vadinama Wernicke smegenų centru. Šis smegenų centras yra tarp vizualinio (vaizdinės informacijos) suvokimo centro ir auditorinio (girdimosios informacijos) suvokimo centro. Ekspresyvioji kalba paprastai siejama su Broca centru. Šis centras susideda iš dviejų centrų, vadinamų Brodmanno 44 ir 45 centrais. Nors šis centras paprastai siejamas su ekspresyviąja kalba, tačiau jo funkcijos neapsiriboja vien kalbos raumenų judinimu. Šie centrai susiję su semantiniu suvokimu (nustatymu, ar sakoma tiesiogiai, ar perkeltine prasme), muzikos suvokimu, rankų motorika, gebėjimu valingai atsiminti ir kitomis funkcijomis.

Kalbos suvokimo ir ekspresyviosios kalbos mechanizmai yra labai sudėtingi. Pasitelkiant naujausias technologijas pavyksta vis geriau ir geriau pažinti šiuos procesus, tačiau kalba vis dar lieka iki galo nepažinta smegenų funkcija.
 Autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims dažnai sutrikęs kalbos suvokimas ar / ir ekspresyvioji kalba. Siekdami vaikui padėti komunikuoti su aplinka, specialistai ir tėvai renkasi alternatyvius komunikacijos būdus: paveikslėlius ar korteles, ženklų kalbą, programėles išmaniesiems įrenginiams.
Naudodamasis programėle, vaikas spaudo paveiksliukus, o programėlė, įvardydama paveikslėlius, tarsi kalba už vaiką. Vieną iš programėlių rasite čia: https://play.google.com/store/apps/details?id=air.com.tutotoons.app.zodis
Korteles komunikacijai tėvai kartais darosi patys, paveikslėlius klijuodami prie kartono ir apklijuodami lipnia juosta arba įlaminuodami. Taip pat galima įsigyti alternatyviosios komunikacijos rinkinį „Bendraukime paveikslėliais“. Šį rinkinį galite rasti čia: https://www.presvika.lt/bendraukime-paveiksleliais
Gestų kalbos moko specialistai, tėvų indėlis taip pat labai svarbus. Gestų žodynas internete: http://gestai.ndt.lt/
Daug specialistų pasisako už šiuos alternatyviosios komunikacijos būdus, nes jie palengvina komunikaciją, padeda vaikui lengviau išreikšti tai, ką jis jaučia. Esama ir kitų nuomonių, sakančių, kad jei vaikui suteiksime lengvus įrankius bendravimui, jam nebus tokios didelės motyvacijos mokytis bendrauti žodžiais. Tačiau yra sakančių, kad alternatyvioji komunikacija padeda plėtotis kalbos suvokimui, sumažina nervingumą, kylantį iš negalėjimo komunikuoti ir būti suprastam.

 Kalba yra sudėtingas mechanizmas, kuriam reikalingi dideli smegenų pajėgumai. Visos kalbos formos susiveda į gebėjimą suvokti simbolius. Kiekvienas žodis yra tam tikro veiksmo, objekto ar sąvokos simbolis. Simbolinis mąstymas neurotipiškam (natūralios, standartinės raidos) vaikui paprastai pradeda formuotis 14–19 mėnesių. Tai pastebima per gebėjimą perkelti prasmes žaidimuose. Tuo metu savo įsivaizduojamiems žaidimams vaikas naudoja realistiškai atrodančius objektus (pavyzdžiui, žaidžia, kad kalba telefonu, ir tam naudoja žaislinį telefoną). Vėliau, trečiaisiais gyvenimo metais, gebėjimas perkelti prasmes vis sudėtingėja. Daugiau apie simbolinio mąstymo raidą galite paskaityti anglų kalba: http://virtual-lecture-hall.com/KRA2605cssCHAPTER9/symfunct.html
 Daktaras Stanley Greenspan’as („DIR floortime“ metodikos kūrėjas) įvardija, kad prieš įvaldydamas kalbos panaudojimą vaikas praeina šiuos raidos etapus:

  1.  savireguliacija ir domėjimasis pasauliu; 
  2. įsitraukimas ir santykiai; 
  3. tikslinga dviejų krypčių komunikacija; 
  4. sudėtinga komunikacija ir bendras, socialinis problemų sprendimas; 
  5. simbolių naudojimas ir emocinių idėjų kūrimas; 
  6. loginis mąstymas ir ryšių tarp idėjų kūrimas. 

Penktajame ir šeštajame etape labiausiai pastebimai formuojasi kalba ir gebėjimas komunikuoti. Tačiau ankstesni etapai yra pagrindas, be kurio negali vystytis kalba. Vaikams, kuriem būdingas autizmo spektro sutrikimas, dažnai kyla sunkumų ankstyvosiose ugdymosi pakopose. Jie dažnai turi sensorinių problemų, kada pojūčiai yra pernelyg stiprūs arba per mažai stiprūs. Bandymas patenkinti sensorinius poreikius, t. y. juos normalizuoti, dažnai trukdo autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams mokytis, pažinti pasaulį, taip pat gali komunikaciją paversti nemalonia patirtimi. Su sensorinėmis problemomis dirba ergoterapijos specialistai. Daugiau apie šiuos etapus galima pasiskaityti anglų kalba: http://www.icdl.com/DIR/fedcs

 Komunikacija žmogui yra vienas pagrindinių poreikių ir vienas reikalingiausių įgūdžių. Standartinės raidos (neurotipiniams) vaikams komunikacijos mokymasis vyksta tarsi savaime. Vaikams, kurie turi raidos sutrikimų, reikalinga pagalba. Kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo lengviau pasiekti geresnių rezultatų, tuo daugiau galimybių pasivyti bendraamžius.

Kopijuoti viešai paskelbtą tekstinę, vaizdinę, garsinę ir kitokio pobūdžio medžiagą pateiktą šiame tinklapyje galima tik pridedant nuorodą į tinklapį (blogą). 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą